(Epigrama/legijos kupletas, lotynų/romėnų kalba, apie 65 m. pr. m. e., 2 eilutės)

Įvadas

"Odi et amo" ( "Nekenčiu ir myliu" ) - Romos lyrinio poeto trumpa poema arba epigrama Catullus , parašytas eleginio kupleto forma maždaug 65 m. pr. m. e. Jis dažnai vadinamas "Katulas 85" arba "Carmina LXXXV" dėl savo padėties visuotinai pripažintame kataloge Catullus " darbai. Nepaisant jo trumpumo, tai yra vienas iš Catullus " garsiausias ir emocionaliausias eilėraštis, kuriame išpažįstami prieštaringi jausmai jo meilužei Lesbijai ir kuris garsėja savo jėga ir trumpumu.

Po plikos formuluotės, kad jis ir nekenčia, ir myli, poetas klausia, kodėl taip turėtų būti. Jis neturi atsakymo į šį klausimą, tik žino, kad tai tiesa ir kad šis konfliktas yra daugelio kančių priežastis.

Nors jos vardas eilėraštyje iš tikrųjų niekur neminimas, manoma, kad eilėraštyje, kaip ir daugelyje kitų poemų, kalbama apie ją. Catullus ' kiti eilėraščiai, skirti Lesbijai, plačiai paplitusi nuomonė, kad tai Klodijos (žymaus romėnų valstybės veikėjo Klodijaus žmonos), su kuria Catullus kurį laiką tęsė romaną. Akivaizdu, kad šiuo metu santykiai pradėjo byrėti, ir tai buvo apibūdinta kaip nusivylusio meilužio paradoksas.

Eilėraštis sudarytas kaip eleginis kupletas - trumpa dviejų eilučių poetinė forma, graikų lyrikos poetų dažnai naudota įvairioms smulkesnėms temoms. Eilėraštį sudaro pakaitomis einančios daktilinio hegzametro ir daktilinio pentametro eilutės: po dviejų daktilių eina ilgas skiemuo, cezūra, tada dar du daktiliai, po kurių eina ilgas skiemuo.

Eilėraštyje yra aštuoni veiksmažodžiai, nėra būdvardžių ir daiktavardžių. Toks įprastos poetinės struktūros (kurioje paprastai vyrauja daiktavardžiai ir būdvardžiai) apvertimas gali būti vertinamas kaip dramatizmo ir prieštaringų emocijų pabrėžimas Catullus Jis perteikia savo mintį, smarkiai keisdamas nuotaiką, pradedant paprastu teiginiu, paskui įdomiu psichologiniu tyrimu apie motyvus, vėliau - nesupratimo pripažinimu, pereinant prie fakto konstatavimo ir baigiant paskutinio žodžio "excrucior" (pažodžiui, "būti nukryžiuotam") sprogimu. Paskutinis žodis įgauna papildomą pagreitį dėl savo keturių skiemenų, palyginti su dviem skiemenimis.arba tris kitų eilėraščio žodžių skiemenis.

Kontrastingi ir prieštaringi jausmai, kuriuos sukelia meilė, ir meilės bei neapykantos santykių idėja yra viena dažniausių temų pasaulinėje literatūroje ir Catullus anaiptol nebuvo pirmasis poetas, palietęs šią temą. Catullus ' trumpą eilėraštį paaštrina liūdnas suvokimas, kad ši bėda kyla nepriklausomai nuo žmogaus valios (tai ypač išryškėja vartojant pasyvųjį veiksmažodį "fieri") ir kad poetas negali nieko daryti, tik konstatuoti situaciją ir baisiai kentėti.

Nepaisant savo trumpumo, ši poema buvo išversta tikriausiai daugiau nei bet kuri kita iš Catullus ' eilėraščiai, ir įdomu, kaip vienas kupletas gali pasiūlyti tiek daug subtiliai skirtingų vertimo galimybių.

• Lotyniškas originalas ir pažodinis vertimas į lietuvių kalbą (WikiSource): //en.wikisource.org/wiki/Catullus_85
• Originalo lotyniškai (klasikinė lotynų kalba) garso įrašas://jcmckeown.com/audio/la5103d1t11.php