(Lyrinė poema, lotynų/romėnų kalba, apie 65 m. pr. m. e., 19 eilučių)

Įvadas

"Miser Catulle, desinas ineptire" ( "Vargšas Katulas, tu turėtum nustoti būti nereikalingas" ) - romėnų poeto lyrinė poema Catullus , dažnai vadinama "Katulas 8" arba "Carmina VIII" dėl savo padėties visuotinai pripažintame kataloge Catullus " kūriniai. Poema datuojama apie 65 m. pr. m. e. ir aprašoma Catullus ' kančia ir liūdesys po to, kai jį atstūmė meilužė Lesbija, ir jo daugiau ar mažiau tvirtas apsisprendimas susitaikyti su praradimu ir gyventi toliau.

Poetas priekaištauja sau dėl savo kvailumo, kad laikosi įsikibęs meilės, kuri akivaizdžiai baigėsi. Jis aprašo, kokia nuostabi buvo jo meilė, kol ji truko, bet paskui tiesiai šviesiai pareiškia, kad ji jo nebenori. Jis prisiekia būti stiprus ir ryžtingas, nebepersekioti jos, ir bando save paguosti, kad ji gailėsis dėl savo sprendimo. Jis įsivaizduoja, kad dabar niekas nenorės jos matyti ir mylėti.tačiau galiausiai vėl ištveria savo kančią ir išlieka tvirtai apsisprendęs.

Nors eilėraštis skirtas Catullus ir niekur neminimas jo meilužės vardas, akivaizdu, kad kalbama apie jo nepavykusį romaną su Lesbia, slapyvardžiu Catullus daugelyje savo eilėraščių skiria Klodijai, žymaus Romos valstybės veikėjo Klodijaus žmonai.

Naudojant choliambo metrą (dar vadinamą limping, lame arba halting jambic, nes jis skaitytoją pastato ant blogos "kojos", pakeisdamas kelių paskutinių taktų akcentus), sukuriamas nelygaus laužymo efektas, imituojantis aklavietę. Catullus ' mintys.

Pirmasis eilėraščio žodis "vargšas" yra mėgstamas žodis ir savęs apibūdinimas Catullus '. Jis gali būti verčiamas kaip "nelaimingas", "nelaimingas" ar "nelaimingas", bet taip pat kaip "sergantis meile", o tai galbūt sukuria toną, artimesnį tam, kurį norėjo sukurti Catullus Paskutinis eilėraščio žodis "obdura" ("ištverti"), taip pat pavartotas 11 ir 12 eilutėse, yra bukas imperatyvas, nes Catullus bando išsivaduoti iš kančių.

Taigi, eilėraštis pereina nuo Catullus ' visiškas nusivylimas Lesbijos apleistumu, vidurinė dalis, kurioje jis prisimena kai kuriuos gerus gyvenimo dalykus (kurie, jo manymu, vis dar turi egzistuoti) ir pripažįsta, kad viskas nenumaldomai pasikeitė, tada etapas, kuriame jis išreiškia pyktį ir nusivylimą Lesbija, ir galiausiai pasiryžimas įveikti nusivylimą ir gyventi toliau. Pabaigoje, Catullus racionalus poetas tampa svarbesnis už Catullus iracionalus meilužis.

Tačiau eilėraščio pabaigoje, 15-18 eilutėse, pakartotinai ir perdėtai vartojami retoriniai klausimai (kurie taip pat suteikia šiai eilėraščio daliai greitą, šiek tiek padriką tempą, galbūt atspindintį kalbančiojo dvasinę būseną), iš tikrųjų atrodo, kad jis bando įkalbėti Lesbiją priimti jį atgal, o tai rodo, kad jis iš tikrųjų nepasidavė. Todėl atrodo, kad jis iš tikrųjų negalipadėti sau labiau nei pasakojimo pradžioje, o galutinė "obdura" atrodo mažiau įtikinama ir liūdnesnė nei ankstesnioji.

• Lotyniškas originalas ir pažodinis vertimas į lietuvių kalbą (WikiSource): //en.wikisource.org/wiki/Catullus_8
• Originalo lotyniškai (klasikinė lotynų kalba) garso įrašas://jcmckeown.com/audio/la5103d1t07.php