(Lyrinė poema, lotynų/romėnų kalba, apie 65 m. pr. m. e., 13 eilučių)

Įvadas

"Vivamus, mea Lesbia, atque amemus" ( "Gyvenkime, mano Lesbija, ir mylėkime" ) - aistringa romėnų lyrinio poeto meilės poema Catullus , dažnai vadinama "Katulas 5" arba "Carmina V" dėl savo padėties visuotinai pripažintame kataloge Catullus ' kūriniai. Ji sukurta apie 65 m. pr. m. e. ir yra bene žinomiausia iš visos poeto kūrybos, o kartais laikoma viena didžiausių kada nors parašytų meilės poemų. Poemoje įsimylėjėliai raginami nekreipti dėmesio į kitų pastabas ir gyventi tik vienas dėl kito, nes gyvenimas pernelyg trumpas, o mirtis atneša amžinojo miego naktį.

Eilėraštis pradedamas poeto meilės Lesbijos raginimu paniekinti kitų žmonių gandus ir insinuacijas, patarimu nugyventi savo trumpą gyvenimą iki galo, kol ateis amžinoji mirties naktis. Tada jis prašo Lesbijos dovanoti jam nesuskaičiuojamą daugybę bučinių, tiek daug, kad jų nebebus galima suskaičiuoti, o nedorėliai ir pavyduoliai negalės iš jų pareikalauti atsiskaityti.

Eilėraštis yra vienas iš Catullus " pirmieji rašiniai apie Lesbiją, aiškiai parašyti labai aistringu šio romano etapu. Catullus ' eilėraščiai, atrodo, buvo žymaus Romos valstybės veikėjo Klodijaus žmonos Klodijos slapyvardis. Antroje ir trečioje eilutėse esanti nuoroda į gandus tikriausiai reiškia Romos senate sklandančius gandus, kad Catullus užmezgė romaną su Klodija, o Katulas ragina Klodiją nekreipti dėmesio į tai, ką apie juos kalba žmonės, kad galėtų daugiau laiko praleisti su juo.

Jis parašytas hendekasilabine metrika (kiekviena eilutė turi vienuolika skiemenų), įprasta forma Catullus ' poezija. joje gausu skystų sąskambių ir daug balsių, todėl skaitant garsiai eilėraštis išties gražus.

Ją galima laikyti susidedančia iš dviejų dalių: pirmosios šešios eilutės (iki "nox est perpetua una dormienda") yra tarsi kvapą gniaužiantis gundymas, o tolesnės septynios eilutės vaizduoja mylėjimąsi, kuris pasiekia orgazminę kulminaciją su "conturbabimus illa" sprogstančiomis "b", o po to baigiamas ramiai dviem paskutinėmis eilutėmis.

Įdomu tai, kad 6 eilutėje minima "trumpa gyvenimo šviesa" ir "amžina mirties naktis" rodo gana pesimistišką požiūrį į gyvenimą ir tikėjimą, kad nėra pomirtinio gyvenimo, o tai būtų prieštaravę daugumai to meto romėnų. 12 eilutėje minima "bloga akis" yra susijusi su (paplitusiu) tikėjimu raganavimu, ypač su mintimi, kad jei piktasis žino apie tam tikrasskaičių, susijusį su auka (šiuo atveju bučinių skaičių), bet koks burtas prieš juos būtų daug veiksmingesnis.

Tai viena garsiausių Katulo poemų, kuri per šimtmečius buvo daug kartų versta ir mėgdžiota, todėl jos įtaką galima atsekti iki viduramžių trubadūrų poezijos, taip pat iki daugelio vėlesnių XIX a. romantinės mokyklos autorių. Buvo daugybė išvestinių poemų (anglų poetai Marlou, Kempionas, Džonsonas, Raleighas ir Crashaw, paminėdami tik keletą, parašė imitacijas iš), kai kurie iš jų yra subtilesni nei kiti.

Ankstesnis Carmen

• Lotyniškas originalas ir pažodinis vertimas į lietuvių kalbą (WikiSource): //en.wikisource.org/wiki/Catullus_5
• Originalo lotyniškai (klasikinė lotynų kalba) garso įrašas://jcmckeown.com/audio/la5103d1t06.php