Turinys
Catullus Biografija
Įvadas |
"Catullus 14" - tai lygiavertis senovės poetų repo karas - nors , senovės poetai, kurie yra geriausi draugai. Šiuo atveju reperiai yra poetai, o jų kovos vyksta su knygomis, pripildytomis blogų eilėraščių. Katulas rašo apie Kalvą, savo draugą ir bičiulį poetą, kai jie kovoja, kas per Saturnalijų šventę įteiks blogiausią dovaną.
Katulas rašo, kaip jis džiaugiasi Saturnalijomis, romėnų švente gruodžio viduryje. Per šią šventę romėnai keitėsi dovanomis, valgė, gėrė ir linksminosi. Šventė prasidėjo kaip viena diena, bet ilgainiui išsiplėtė iki visos savaitės, skirtos žemdirbystės dievui Saturnui pagerbti. Katulas aiškiai mėgavosi šia švente, nes vadino ją "geriausia iš dienų". ir jam pasirodė juokinga, kad Kalvis jam padovanojo knygą, pilną blogiausių poetų eilėraščių. Norėdamas atkeršyti už siaubingą poezijos knygą, Katulas padovanos Kalviui knygą, pilną tokių pat blogų eilėraščių, kuriuos parašė "Cezarijus, Akvinijus, Sufenijus ir visi tokie nuodingi".
Taip pat žr: Artemidė ir Akteonas: siaubingas pasakojimas apie medžiotojąAtrodo, kad ši blogos poezijos knyga perėjo per kelias rankas, kol pateko į Katulo knygą apie Saturnalijas. . kalvas gavo iš mokytojo, vardu Sulla. tai gali būti vienas pirmųjų reketavimo atvejų. Katulas vis dėlto rodo tam tikrą nepagarbą Sullai, vadindamas jį mokytoju, o tai panašu į pradinės mokyklos mokytoją. Nors šiais laikais tai garbingas darbas, senovės Romoje jis buvo laikomas įžeidimu. ... Kalvio ir Katulo draugystė kupina linksmybių ir įžūlumo.
Kituose eilėraščiuose Katulas mini savo draugą Kalvą. Jis buvo advokatas, kartą iškėlęs bylą Vatinijui, muitininkui, kuris buvo Cezario sąjungininkas. Tiek Katulas, tiek Kalvas labai nemėgo Cezario, taip pat Pompėjaus. 53-iajame eilėraštyje Katulas rašo apie teismo procesą ir apie tai, kaip Kalvas apibūdino Vatinijų kaip panašų į manekeną. 14 dalyje Katulas juokauja, kad nekenčia Kalvio taip pat stipriai, kaip jie abu nekenčia Vatinijaus. . Štai kokia bloga buvo poezijos knyga!
Norėdamas atkeršyti Kalvui už blogą poeziją, Katulas grasina apsilankyti knygyne ir nupirkti visas blogos poezijos knygas. Tarp jų yra ir poetų, iš kurių jis tyčiojosi kituose eilėraščiuose, kūryba. 22 dalyje Katulas suplėšo Suffeno poeziją. Jis pamini, kad šis yra parašęs daugiau kaip 10 000 eilėraščių, tačiau jie ne ką geresni už tai, ką parašytų griovių kasėjas ar ožkų ganytojas. Tai neišsilavinę karjeristai ir įTaip kreiptis į Suffeną buvo tikras įžeidimas jo protui.
Neaišku, kas yra Cezarijus, bet dėl dvigubos i vardas yra Cezario mažybinis vardas. . kadangi ir Katulas, ir Kalvis nemėgo Cezario, Cezario paminėjimas galėjo būti Romos vadovo įžeidimas. Akvinijus taip pat nežinomas, bet turėjo būti raštininkas, kuris rašė poeziją, nemalonią skaityti.
Eilėraščio tonas yra linksmas , kuris atitinka Saturnalijų požiūrį. Skaitytojai beveik girdi, kaip Katulas juokiasi planuodamas kvailą kerštą savo brangiam draugui.
Karmen 14 |
| Linija | Lotyniškas tekstas | Vertimas į lietuvių kalbą |
|---|---|---|
| 1 | NI te plus oculis meis amarem, | Jei nemylėčiau tavęs labiau už savo akis, |
2 | Calue iucundissime , munere isto Taip pat žr: Graikų lietaus, griaustinio ir dangaus dievas Dzeusas | mano brangiausias Kalvai, turėčiau tavęs nekęsti, |
| 3 | odissem te odio Vatiniano: | kaip mes visi nekenčiame Vatiniaus dėl šios tavo dovanos; |
| 4 | nam quid feci ego quidue sum locutus, | ką aš pasakiau arba ką aš pasakiau, |
| 5 | cur me tot male perderes poetis? | kad tu mane sunaikinai su visais šiais poetais? |
| 6 | isti di mala multa dent clienti, | Tegul dievai siunčia visas savo rykštes ant to jūsų kliento. |
| 7 | qui tantum tibi misit impiorum. | kuris atsiuntė jums tokį nusidėjėlių rinkinį. |
| 8 | quod si, ut suspicor, hoc nouum ac repertum | Bet jei, kaip aš įtariu, šis naujas ir pasirinkimo dabartis |
| 9 | munus dat tibi Sulla litterator, | tau davė mokytojas Sulla, |
| 10 | non est mi male, sed bene ac beate, | tada aš nesu įskaudintas, bet laimingas, |
| 11 | quod non dispereunt tui labores. | nes jūsų darbas nėra prarastas. |
| 12 | di magni, horribilem et sacrum libellum! | Didieji dievai, kokia pranašinga ir prakeikta knyga! |
| 13 | quem tu scilicet ad tuum Catullum | Tai buvo knyga, kurią atsiuntėte savo Katului, |
| 14 | misti, continuo ut die periret, | nužudyti jį iš karto tą pačią dieną. |
| 15 | Saturnalibus, optimo dierum! | Saturnalijų, geriausių dienų. |
| 16 | non non hoc tibi, false, sic abibit. | Ne, ne, ne, sukčiau, tau taip nesibaigs. |
| 17 | nam si luxerit ad librariorum | Tik išauš rytas, ir aš eisiu pas knygnešius, |
| 18 | curram scrinia, Caesios, Aquinos, | sumėtyti kartu Cezį, Akviną, |
| 19 | Suffenum, omnia colligam uenena. | Suffenus ir panašūs nuodai, |
| 20 | ac te jo suppliciis remunerabor. | Šiomis baudomis aš grąžinsiu jums jūsų dovaną. |
| 21 | uos hinc interea ualete abite | Jūs, poetai, tuo tarpu, atsisveikinkite, keliaukite su savimi, |
| 22 | illuc, unde malum pedem attulistis, | atgal į tą blogą vietą, iš kur atnešei savo prakeiktas kojas, |
| 23 | saecli incommoda, pessimi poetae. | jūs, mūsų amžiaus našta, blogiausi poetai. |
| 24 | SI qui forte mearum ineptiarum | O mano skaitytojai - jei yra norinčių skaityti |
| 25 | lectores eritis manusque uestras | mano nesąmonė, o ne susitraukti |
| 26 | non horrebitis admouere nobis, | neliesti manęs savo rankomis. |
Ankstesnis Carmen
Ištekliai |
VRoma Projektas: //www.vroma.org/~hwalker/VRomaCatullus/014.htm