Turinys
Catullus Biografija
Įvadas |
Catullus 76 - autobiografinis eilėraštis kur Catullus veikia per jo asmeninės kančios dėl meilės Lesbijai o ji nemyli jo mainais. Šis eilėraštis yra panašus į Sapfo tonas ir stilius 31 . šiame eilėraštyje Sapfo rašė apie tai, kad ji mato žmogų, kuris yra toks gražus, kad negali kalbėti. Ji prakaituoja, po oda jaučiasi paraudusi nuo karščio ir jaučiasi taip, tarsi tuoj mirs.
17-20 eilutėse , Katulas prašo dievų pasigailėjimo, kad jie pažvelgtų į jo gyvenimą ir "nuimtų nuo manęs marą ir pražūtį." Kitose dviejose eilutėse jis kalba apie tai, kaip mieguistai jaučiasi jo sąnariai ir kaip visi džiaugsmai paliko jo širdį.
Paskutinėse keturiose eilėraščio eilutėse Katulas atskleidžia, ko jis nori . jis sako, kad nebenori, jog Lesbija (ji) mylėtų jį mainais. jis tikisi, kad ji sutiks būti nekalta; tai gali reikšti, kad jis nori, jog ji su juo tik mylėtųsi. paskutinėse dviejose eilutėse jis sako, kad nori, jog mainais į jo pamaldumą būtų gerai.
Šeštoje eilutėje jis vadina savo meilę nedėkinga ir jis vadina Lesbiją "nedėkinga širdimi". devintoje eilutėje. Jis klausia savęs, kaip jis gali ir toliau ją kankinti. Katulas beveik ketvirtadalį savo eilėraščių parašė Lesbijai arba apie ją. Daugelyje jų jis kovoja su jų santykiais ir jų raida. Šiame eilėraštyje atrodo, kad jis bando pasakyti sau kažką panašaus į kalbą "nesigailiu". Taip, jis atidavė jai viską. Ne, ji neatsakė meile. Tačiau jis norivėl tapti dievišku žmogumi ir gyventi su kūnu, kuris nebejaučia ligos.
13 ir 14 eilutėse , Katulas supranta, kaip sunku atidėti "ilgai puoselėtą meilę". Tada jis sako sau, kad turi "vienaip ar kitaip tai padaryti". Nors Katulas liūdi dėl savo santykių su Lesbija baigties, jis, regis, supranta, kad tik jis (su tam tikra dievų pagalba) gali ją pamiršti.
Karmen 76 |
| Linija | Lotyniškas tekstas | Vertimas į lietuvių kalbą |
|---|---|---|
| 1 | SIQVA recordanti benefacta priora uoluptas | JEIGU žmogus gali patirti malonumą prisimindamas mintis apie padarytas geradarystes, |
| 2 | est homini, cum se cogitat esse pium, | kai jis mano, kad buvo tikras draugas; |
| 3 | nec sanctam uiolasse fidem, nec foedere nullo | ir kad jis nesulaužė šventojo tikėjimo, nei jokios sutarties |
| 4 | diuum ad fallendos numine abusum homines, | pasinaudojo dievų didybe, kad apgautų žmones, |
| 5 | multa parata manent in longa aetate, Catulle, | tuomet ilgas gyvenimas tau suteiks daug džiaugsmo, Katulai, |
| 6 | ex hoc ingrato gaudia amore tibi. | uždirbti iš šios nedėkingos meilės. |
| 7 | nam quaecumque homines bene cuiquam aut dicere possunt | Nes kad ir kokį gerumą žmogus gali parodyti žmogui žodžiu. |
| 8 | aut facere, haec a te dictaque factaque sunt. | ar veiksmas buvo pasakyta ir padaryta jums. |
| 9 | omnia quae ingratae perierunt credita menti. | Visa tai buvo patikėta nedėkingai širdžiai ir prarasta: |
| 10 | quare iam te cur amplius excrucies? | kodėl tuomet dabar turėtumėte save kankinti? |
| 11 | quin tu animo offirmas atque istinc teque reducis, | Kodėl tvirtai nenusileidžiate ir nesitraukiate, |
| 12 | et dis inuitis desinis esse miser? | ir nustoti būti nelaimingais, nepaisant dievų? |
| 13 | difficile est longum subito deponere amorem, | Sunku staiga atsisakyti ilgai puoselėtos meilės. |
| 14 | difficile est, uerum hoc qua lubet efficias: | Tai sudėtinga, tačiau vienaip ar kitaip turėtumėte tai padaryti. |
| 15 | una salus haec est. hoc est tibi peruincendum, | Tai vienintelis saugumas, kurį privalote užtikrinti, |
| 16 | hoc facias, siue id non pote siue pote. | tai turite daryti, nesvarbu, ar tai įmanoma, ar neįmanoma. |
| 17 | o di, si uestrum est misereri, aut si quibus umquam | Jūs, dievai, jei gailestingumas yra jūsų savybė, arba jei jūs kada nors atnešė |
| 18 | extremam iam ipsa in morte tulistis opem, | pagalba bet kuriam mirties akimirką, |
| 19 | me miserum aspicite et, si uitam puriter egi, | pažvelgti į mane mano bėdoje ir ar aš gyvenu tyrą gyvenimą, |
| 20 | eripite hanc pestem perniciemque mihi, | nuimk nuo manęs šį marą ir pražūtį. |
| 21 | quae mihi subrepens imos ut torpor in artus | Ak, aš! koks mieguistumas įsiskverbė į giliausius mano sąnarius, |
| 22 | expulit ex omni pectore laetitias. | ir išstūmė visus džiaugsmus iš mano širdies! |
| 23 | non iam illud quaero, contra me ut diligat illa, | Daugiau nebemeldžiu, kad ji mane mylėtų mainais, |
| 24 | aut, quod non potis est, esse pudica uelit: | arba, kadangi tai neįmanoma, kad ji sutiktų būti nekalta. |
| 25 | ipse ualere opto et taetrum hunc deponere morbum. | Norėčiau vėl pasveikti ir atsikratyti šios baisios ligos. |
| 26 | o di, reddite mi hoc pro pietate mea. | O dievai, suteikite man tai mainais už mano pamaldumą. |
Ankstesnis Carmen
IštekliaiTaip pat žr: Debesys - Aristofanas |
VRoma Projektas: //www.vroma.org/~hwalker/VRomaCatullus/076.html
Taip pat žr: Eirenė: graikų taikos deivė